Retas kuris įsivaizduoja savo darbo vietą be kompiuterio. Viskas būtų gerai, jeigu jis negadintų regėjimo. Juolab kad daugelis mūsų prie kompiuterio sėdime ne tik darbo reikalais, bet neretai leidžiame ir laisvalaikį. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos ligų, padidėjusio nuovargio priežastimi.

Mokslininkai teigia, kad šiuolaikinis žmogus prie kompiuterio praleidžia iki 10 valandų per parą. Vadinasi, visas šias valandas mūsų akys įtemptai dirba ir neišvengiamai ima silpti. Jas neigiamai veikia ir didelis darbo krūvis, dirbtinis apšvietimas. Dažnam ateina diena, kai neišvengiamai tenka įsigyti stipresnius akinius ar kontaktinius lęšius.

Akių nuovargio simptomai

Akių nuovargį (medikai jį vadina astenopija) sukelia įtampa dėl ilgo žiūrėjimo į smulkius objektus (kompiuterio ekrane mirgančias raides, skiačius ar pan.). Pavargsta ir jauno, ir vyresnio amžiaus žmogaus, dirbančio kompiuteriu, akys. Akių nuovargio simptomai: sulėtėjęs regos fokusavimas nuo artimų į tolimus objektus ir atvirkščiai (sutrikusi akomodacija), daiktų dvejinimasis, greitas akių nuovargis skaitant, „smėlio“ pojūtis po vokais, akiduobių ir kaktos skausmas, skausmas judinant akis, akies obuolio paraudimas.
Anot užsienio specialistų, akių nuovargiui yra neatsparūs nuo 50 iki 90 proc. dirbančiųjų kompiuteriu. Specialistai pataria prie kompiuterio sėdėti ne ilgiau kaip 4 valandas per parą, kas 20 min. padaryti 20 sekundžių pertraukėlę, kurios metu reikia leisti akims pailsėti – padaryti lengvą akių mankštą. Be to, kas valandą pakilkite nuo kėdės ir kelias minutes pasivaikščiokite.

Lengva akių mankšta (pasirinkite kelis iš šių pratimų).

•    Stipriai užsimerkite ir plačiai atmerkite akis, intervalas – 6–7 kartai per 30 sekundžių.
•    Nepasukdami galvos pažiūrėkite į viršų, žemyn, į dešinę, į kairę.
•    Akimis sukite ratus žemyn, į dešinę, į viršų, į kairę ir į priešingą pusę.
•    1–2 minutes labai greitai mirksėkite.
•    Užsimerkite ir 1 minutę labai atsargiai bei švelniai masažuokite vokus sukamaisiais pirštų judesiais.
•    Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai kelias sekundas, po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
•    Akimis 15– 20 kartų „pieškite“ begalybės ženklą („gulintis“ aštuonetas).
•    Patrinkite delnus, kol įkais, priglauskite prie užmerktų akių ir  palaikykite pusę minutės. Pratimą kartokite keletą kartų.
•    Neužmirškite mirksėti. Dirbdami kompiuteriu natūraliai imame mažiau mirksėti, todėl akys ima sausėti. Mirksint akis yra nuolat drėkinama.
Dirbantiesiems kompiuteriu labiau tinka akiniai, o ne kontaktiniai lęšiai, nes žiūrint į ekraną akys rečiau mirksi ir mažiau drėkinamos. Jei vis dėlto  pasirinkote kontaktinius lęšius ir jums sausėja akys, nusipirkite dirbtinių ašarų. Akis sausina ir sausas patalpų oras, todėl būtina vėdinti patalpas. Ant ekrano susikaupusios įsielektrinusios dulkės bei kompiuterio išskiriama šiluma taip pat skatina akių sausėjimą.

Akių „pagalbininkai“

* Liuteinas. Liuteinas kaupiasi akies tinklainės dalyje, kuri lemia centrinį matymą – geltonojoje dėmėje. Liuteinas tarsi filtras apsaugo geltonąją dėmę nuo laisvųjų radikalų poveikio bei degeneracijos – vienos svarbiausių senatvinio aklumo ir kataraktos priežasčių. Tyrimais nustatyta, kad optimali liuteino paros norma yra 6 mg. Daug liuteino turi žalios lapinės daržovės, kiaušinio trynys, tamsios spalvos vaisiai ir daržovės.
* Mėlynės. Nustatyta, kad mėlynėse yra stiprių natūralių antioksidantų – medžiagų, kurios stiprina regėjimą, matymą prietemoje, mažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje. Mėlynių uogose yra antocianinų, kurie padeda akims geriau prisitaikyti prie kintančios šviesos.
* Ginkmedžio ekstraktas. Ginkmedžio ekstrakto veikimas įrodytas moksliniais tyrimais. Jis pasižymi kraujotaką gerinančiu, antioksidaciniu poveikiu. Visos šios savybės yra labai svarbios norint palaikyti gerą akių kraujotaką bei jų funkciją.
* Beta karotinas. Iš beta karotino organizme gaminamas vitaminas A, kuris padeda užtikrinti regėjimą naktį bei išvengti naktinio aklumo (vištakumo). * B grupės vitaminai. Jie būtini regos nervo funkcijoms palaikyti.
* Vitaminai C ir E, selenas –  stiprūs antioksidantai. Jie neutralizuoja laisvųjų radikalų, susidarančių dėl aplinkos taršos, dažno ar ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ar televizoriaus ekraną, poveikį. Vitamino C yra erškėtuogėse, citrusiniuose vaisiuose, svogūnuose ir kitur. Vitamino E šaltiniai yra nerafinuotas aliejus, kiaušinio trynys, kepenys, riešutai... Deja, iš maisto ne visada gauname reikalingą kiekį visų šių medžiagų.
Tačiau jų yra maisto papildo „Liuberin“ sudėtyje. Užtenka dviejų kapsulių per dieną, kad gautume pakankamai medžiagų, reikalingų mūsų akims.