Daugelis iš mūsų kasdien patiria stresą ir nuovargį. Dažnai po sunkios darbo dienos nepavyksta atsipalaiduoti, pailsėti ir atgauti jėgų. Dėl kasdienio streso miegas tampa paviršutiniškas, todėl jau iš pat ryto jaučiame nuovargį. Pamažu jis stiprėja ir tampa nuolatiniu, atsiranda ir nerimas, galvos svaigimas, pablogėja regėjimas, ima sausėti oda, silpsta raumenys, užkietėja viduriai. Taip atsiranda lėtinio nuovargio sindromas. Kaip jį įveikti, kad sveiki ir žvalūs sulauktume pavasario? Specialistai pataria vengti streso, stiprinti imuninę sistemą ir vartoti vitamino C.

Jei rytą jaučiamės nepailsėję, išsekę, dieną negalime susikaupti, nuolat skauda galvą, kartais šiek tiek pakyla kūno temperatūra, reikėtų apsilankyti pas savo gydytoją ir atlikus išsamesnius tyrimus išsiaiškinti tikrąją tokių negalavimų priežastį.
 
Kas yra nuovargis?
Nuovargis – gamtos žmogui duotas signalas, kad protas arba kūnas pavargo, metas pailsėti. Jei nebūtų šios apsaugos, žmogus dirbtų tol, kol išsektų visi energijos ištekliai. Kai nuovargio priežastys aiškios (per daug darbo, atsakomybė), jas pašalinęs ir pailsėjęs žmogus gana greitai atgauna jėgas ir vėl gali intensyviai dirbti. Visai kas kita yra toks nuovargis, kai žmogus lyg ir nieko nedaro, bet visą laiką yra pavargęs. Jau rytą juntamas nuovargis rodo, kad žmogaus fizinė arba psichinė būklė nėra gera, o dažniausiai – ir viena, ir kita, nes žmogus yra vientisa būtybė. Tada svarbu suprasti, kas kelia nuovargį. Galbūt žmogus serga kokiomis nors ligomis ir pats apie tai nežino, o jos ir gali būti nuovargio priežastis. Jei ištyrus paaiškėja, kad žmogus sveikas, nuovargio priežastis gali būti viduje tūnančios problemos ar net vadinamoji slaptoji depresija. Ypač pavojingas stresų (stresas darbe, šeimoje, socialinis stresas) ir genuose užkoduoto polinkio sirgti tam tikromis ligomis junginys. Kai visa tai susideda – padidėja ne tik lėtinio nuovargio, bet ir ligos tikimybė.
Jei nuovargį sukėlė viduje tūnančios problemos, nei geras miegas, nei papildai, nei pasivaikščiojimas gryname ore nepadės. Teks išsiaiškinti vidines priežastis, pažvelgti į savo vidų, pamatyti, ką ignoruojame, ko stengiamės nežinoti. Ir daryti
išvadas.

Imuninė sistema reaguoja į tai, kas vyksta mūsų smegenyse. Jau niekas neabejoja, kad yra tiesioginis ryšys tarp to, ką ir kaip mąstome, kokios emocijos mus valdo, ir tarp mūsų imuninio atsako į stresą. Patirdami stresą pajuntame, kad ir širdis dažniau plaka, pakyla kraujospūdis, sutrinka žarnyno peristaltika, prakaituojame. Emocinės reakcijos veikia mūsų hormonus, imuninę organizmo sistemą, bendrą sveikatos būklę. Žinoma, imunitetui įtakos turi ir mūsų mityba (imunitetas silpnėja, kai maiste trūksta vitaminų, mineralinių medžiagų, pažeidžiamas angliavandenių, riebalų, baltymų santykis), tinkamas darbo ir poilsio režimas. Kai nusilpsta imuninė sistema, atslenka ir lėtinis nuovargis, užklumpa įvairios ligos.

Ar mokame žmoniškai pailsėti?
Gana dažnai savaitgalis pralekia kaip nebuvęs, ir pirmadienį mums atrodo, kad ne tik nepailsėjome, bet esame dar labiau pavargę negu penktadienį vakare. Kaip tinkamai ilsėtis, kad pirmadienį į darbą skristume kaip ant sparnų?
Svarbu ne tik poilsio trukmė, bet ir kokybė. Laisvalaikiu gerai atsipalaiduoti galima išmokti. Specialistai pataria planuojant laisvadienius atsižvelgti į nuolatinės veiklos pobūdį, kad mūsų poilsis būtų visavertis.

Intelektualusis
Lėtinio nuovargio sindromas parklupdo pirmiausia tuos, kurie „dirba galva“. Pati svarbiausia problema – fizinio krūvio trūkumas nuolatinės intelektinės ir nervinės įtampos sąlygomis. Hormonai, kuriuos organizmas gamina atsakydamas į stresą, pastūmėja žmogų aktyviam fiziniam proveržiui – bėgimui ar puolimui, nelygu, kokia jo individualybė. Atsikratyti didžiosios dalies tų hormonų psichologiniu bėgimu ar puolimu nepavyksta – organizmas užprogramuotas fiziniam proveržiui, o jeigu jo nebus, tai hormonai liks kraujyje, prasidės „nenatūrali“ fiziologinė reakcija. Susidaro efektas, primenantis verdantį arbatinuką su sandariai uždarytu dangčiu.

Ką gi siūlo specialistai?
Gydytojai ir psichologai vienu balsu tvirtina, kad ryškus gyvenimo būdo pasikeitimas kenkia žmogaus sveikatai. Gerai išsimiegoti naudinga, O štai gulinėti visą savaitgalį ant sofos – kenksminga. Pamirškite darbą, palikdami darbo vietą. Tai padaryti ne taip paprasta, jei darbe jus slegia stresas. Psichologai siūlo tokius metodus.
• Savaitės pabaigoje užrašykite viską, kas padaryta ir ką reika padaryti kitą savaitę.
• Įsidėmėkite Skarlet O‘Haros (Margaret Mitchell romano „Vėjo nublokšti“ herojės) devizą:  „Apie tai aš pagalvosiu rytoj“.
• Pagalvokite apie šaunų vakarą savaitės pabaigoje. Labai pavojinga po įtempto darbo visiškai atsipalaiduoti, tegul penktadienio vakaras bus ypatingas ir įdomus. Bendraukite su maloniais žmonėmis: nueikite į koncertą, į svečius ar pažaisti boulingo. O štai rekomendacijos savaitgaliui.
• Vienam laisvadieniui numatykite reikalą, kuriam reikia aktyvios fizinės veiklos, tebus tai sodo namelio remontas ar kelionė pėsčiomis.
• Išsirenkite į gamtą, kad galėtumėte pailsėti nuo miesto
šurmulio.
• Bendraukite! Niekas nepadeda taip gerai pajusti gyvenimo pilnatvės kaip bendravimas su draugais ir artimaisiais. Eikite į svečius ir kvieskitės svečių pas save.
• Darykite gera artimiesiems. Prancūzų psichologai nustatė: jeigu žmogus laisvadieniais ieško dovanos artimiesiems, tai šitai leidžia jam pajusti, kad savaitgalis nepraėjo tuščiai.
• Išjunkite mobilųjį telefoną ir namų kompiuterį. Tai padės jums išvengti minčių apie darbą.
    
Fizinis
Palyginti su protiniu darbu, fizinis darbas gali pasirodyti vieni juokai, tačiau taip nėra.
Daugelis fizinio darbo rūšių gana monotoniškos, ir nuo to pavargstama ne mažiau negu nuo intelektualinio krūvio. Kirpėjai, pardavėjai, kontrolieriai, padavėjai (net jeigu darbo diena praeina be emocinių nemalonumų) pavargsta ir fiziškai, ir morališkai.

Ką gi siūlo specialistai?
• Savaitės pabaigoje padėkite kūnui atsipalaiduoti. Jeigu jūs visą dieną stovite ant kojų, pailsinkite jas užkeldami ant kokio nors paaukštinimo.
• Imkitės vandens procedūrų: nuo baseino iki kontrastinio dušo. Vanduo greitai pašalins nuovargį.
• Poilsio dienomis būtinai padarykite ką nors malonaus sielai: skaitykite, pieškite, šokite.
• Stenkitės išvengti darbą primenančių reikalų. Paslaugų sferos darbuotojams poilsio dienomis geriau nesiimti namų ruošos. Iš Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos rezultatų matyti, kad 78 proc. restoranų darbuotojų kur kas mieliau eina į darbą, jei namuose jiems netenka virti, mazgoti indų, tvarkyti buto.
• Stenkitės gerai pailsėti. Pasivaikščioti parke kur kas geriau negu sėdinėti prie televizoriaus.

Emocinis
Trečiasis veiklos tipas susijęs su emocijomis. Tai dėstytojų, psichologų, gydytojų darbas. Net jeigu fiziškai jie neperkrauti, juos pakerta nuovargis. Juk nuolat bendrauti su žmonėmis ir žinoti, kad tavo darbo rezultatai didele dalimi priklauso nuo tavęs, – rimtas psichologinis išbandymas. Didžiausias socialinės sferos darbuotojų pavojus – emocinis išsekimas, kai žmogus tampa abejingas ar nenori bendrauti po darbo.

Ką gi siūlo specialistai?
• Jūs turite teisę nebendrauti. Kurį nors penktadienį su niekuo nebendraukite. Pailsėti padeda pasivaikščiojimas vienam: penktadienį grįžkite ne viešuoju transportu, o pėsčiomis.
• Atidėkite pokalbius. Šeimos nariai ir artimieji skuba pasidalinti su jumis savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Tačiau jeigu jaučiate, kad nepajėgsite įsitraukti į pokalbį emocionaliai, geriau bus jį atidėti.
• Iš fizinių apkrovų jums bus naudingos tos, kur matysite ne tik gražių vaizdų, bet ir turėsite galimybę mėgautis tyla. Šiltuoju metų laiku – tai pasivažinėjimas dviračiu, grybavimas, uogavimus, darbas kolektyviniame sode. Žiemą – slidinėjimas ar čiuožimas ant ledo. Masačiusetso universiteto psichologai tokių sričių specialistams rekomenduoja auginti šunį, nes augintinis – puiki proga kasdien pasivaikščioti, be to, jis tikrai nemėgins jūsų prakalbinti...
• Kompanijoje nesistenkite visų pralinksminti. Atminkite, jūs tikrai nesate atsakingas už visų vakarėlio dalyvių emocinę būseną. Tiesiog linksminkitės.
• Jei turite galimybę, apsilankykite masažo kabinete, imkitės tokių sporto rūšių, kurios ramina nervus (joga, pilatesas). Kai kurie pirmenybę teikia šokiams.
• Taigi aktyvų poilsį kaitaliokite su veikla, kuri leis jums atsipalaiduoti nuo to, kuo jūs nuolat būnate užsiėmę darbe.

Vitamin c prolong
Įprasta, kad šaltuoju metų laiku padidėja sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius. Staigūs oro temperatūros pokyčiai – vienas iš daugybės veiksnių, padedančių įvairių ligų sukėlėjams įsitvirtinti žmogaus organizme. Jei imuninė sistema nusilpusi, peršalimo ligų tikimybė padidėja. Todėl dera prisiminti, kad tik sistemingas ir nuoseklus imuninės sistemos stiprinimas gali padėti „pabėgti“ nuo nepageidaujamų peršalimo ligų, taip pat išvengti ir lėtinio nuovargio sindromo.
„Vitamin C prolong“ sudėtyje yra 250 mg pailginto veikimo vitamino C.
„Vitamin C prolong“ padeda palaikyti imuninę sistemą ir kraujagyslių sienelių funkciją.

Pailginto veikimo vitamine C esanti esterinė jungtis lemia lėtesnį jo išsiskyrimą iš organizmo, todėl organizme susidaro tolygesnė ir 3 kartus ilgiau išliekanti vitamino C koncentracija. Būdamas organizme ilgiau, jis kur kas labiau stiprina imuninę sistemą.
Pailginto veikimo vitaminas C per šlapimo takus išsiskiria pamažu, nesiformuoja oksalatiniai akmenys.
Tyrimai rodo, kad pailginto veikimo vitaminas C geriau toleruojamas nei paprastas vitaminas C.

„Vitamin C prolong “ yra maisto papildas.Gerti po 1 kapsulę 1–2 kartus per dieną.
Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Geriausio efekto galima tikėtis pavartojus maisto papildo 3 mėnesius.