Aterosklerozė – sunkiai ištariamas žodis. Juolab nelengva susigaudyti – tai širdies ar smegenų liga. Gydytojai aterosklerozę linksniuoja beveik kasdien. Ne veltui ji vadinama „tyliąja žudike“. Daugiau kaip pusės mirusiųjų Lietuvoje (54 proc.) mirties priežastis buvo jos sukeltos ligos. Tai kas ta aterosklerozė? Sena patarlė sako: „ Nori įveikti priešą – pirmiausia jį pažink“.

Aterosklerozė – tai arterijų kietėjimas ir siaurėjimas. Ji progresuoja tyliai, lėtai užkimšdama ir  sutrikdydama kraujotaką. Tuomet gresia širdies infarktas, insultas ir periferinių kraujagyslių ligos.

Sveikos ir pažeistos arterijos
Arterijos – kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies į viso kūno organus. Jas iš vidaus dengia plonas ląstelių sluoksnis, medikų vadinamas endoteliu. Jis suteikia kraujagyslei lygumą, kad kraujas galėtų tekėti tolygiai, niekieno netrukdomas. Didelis kraujo spaudimas ar cholesterolio kiekis kraujyje bei rūkymas gali pažeisti endotelį. Tai atveria kelią  cholesterolio plokštelėms formuotis. Kitaip tariant, „blogasis“ cholesterolis (mažo tankio lipoproteinai) pereina pažeistą endotelį ir patekęs į arterijos sienelę čia kaupiasi. Netrukus į kovą stoja gynybinė mūsų organizmo sistema – baltieji kraujo kūneliai. Jie iš paskutiniųjų bando atitaisyti padėtį ir pradeda šį cholesterolį „valgyti“. Deja, esant per dideliam „blogojo“ cholesterolio kiekiui, baltieji kraujo kūneliai nebespėja su juo susidoroti ir laikui bėgant arterijos sienelėje susiformuoja cholesterolio plokštelė – kietas žuvusių kraujagyslės ląstelių, kalcio ir mažo tankio lipidų (kraujo riebalų) kauburėlis. Dėl jo arterija siaurėja, sunkiau teka kraujas, o ligai progresavus – ji gali net užsikimšti,  todėl sutrikdoma organų ir audinių mityba.
   Kadangi arterijos išsiraizgiusios po visą mūsų kūną, cholesterolio plokštelės gali formuotis bet kur: kojoje, širdyje, smegenyse. Kai plokštelė susiformuoja vienoje kūno vietoje (pavyzdžiui, širdyje), padidėja rizika, kad jų gali atsirasti ir kitur (pavyzdžiui, akyse, dėl ko silpnėja rega, galima ir visai apakti).

Diagnozuoti sunku
Aterosklerozę sunku anksti diagnozuoti ir net įtarti, nes ji paprastai nesukelia jokių simptomų iki vidutinio ar net senyvo amžiaus. Tik kai arterija stipriai susiaurėja ir sustabdoma kraujotaka, žmogus pajunta skausmą.
Aterosklerozės eiga gali būti keleriopa. Cholesterolio plokštelė gali augti ir sustoti augusi, kol dar nesutrikdė kraujotakos ir nesukėlė jokių simptomų, bet ji gali ir toliau lėtai augti, kaskart siaurindama kraujagyslės spindį. Tuomet paprastai jaučiamas skausmas pažeidimo vietoje, pavyzdžiui, krūtinėje ar kojose, fizinio krūvio metu, dažniausiai lipant laiptais. Blogiausias variantas yra trečiasis, kai plokštelė staiga atitrūksta nuo sienelės ir toje vietoje kraujas sukreša kraujagyslės viduje. Jei tai nutinka smegenų arterijose, žmogų ištinka insultas, jeigu širdyje – miokardo infarktas, o užsikimšus smulkioms kojų arterijoms – gresia net galūnių amputavimas ir neįgalumas.

Kas suserga?
Vyrauja tendencija, jog beveik pusei keturiasdešimtmečių išsivysto aterosklerozė ir rizika ja susirgti kasmet didėja. Daugumos vyresnių nei 60 metų žmonių kraujagyslėse yra cholesterolio plokštelių, tik dažnai be ryškių simptomų. Tad turbūt lengviausia būtų paklausti, o kas nesuserga ateroskleroze? JAV mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad ši liga prasideda gana anksti. Tuo jie įsitikino tirdami jaunus Amerikos karius, žuvusius Vietnamo ir Korėjos karuose. Net trims ketvirtadaliams jų buvo rasta besiformuojanti aterosklerozė. 2001 metais mokslininkai ištyrė 262 iš pažiūros sveikus žmones. Rezultatai nustebino: beveik pusės tiriamųjų (ir net 17 proc. jų buvo paaugliai) kraujagyslėse buvo aterosklerozės plokštelių. Tiesa, nė vienas iš tiriamųjų nesiskundė jokiais negalavimais.  Tai pati ankstyvoji aterosklerozės stadija, aptinkama tik labai specifiniais tyrimais.
Bet yra ir gerų naujienų. Amerikos kardiologų asociacijai susirūpinus dėl tokio aterosklerozės plitimo šalyje, buvo imtasi visuomenę šviesti, ieškoti efektyvių prevencijos metodų, ir per 30 metų mirčių nuo šios ligos JAV sumažėjo ketvirtadaliu. Deja, Lietuvoje situacija kur kas blogesnė. 2008 metais mūsų šalis pagal aterosklerozės paplitimą buvo tarp „lyderių“ Europos Sąjungoje. Ypač susirūpinimą kelia faktas, kad vyrus miokardo infarktas ištinka du kartus dažniau nei moteris.
 
Kaip užkirsti kelią?
 Gydytojai išskiria devynis  rizikos veiksnius, kurie sukelia daugiau nei 90 proc. visų miokardo infarktų: tai rūkymas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, didelis arterinis kraujo spaudimas, diabetas, „pilvinis“ nutukimas, stresas, vaisių ir daržovių nevalgymas, gausus alkoholio vartojimas, pasyvus gyvenimo būdas (reguliariai nesimankštinama). Tačiau visi šie rizikos veiksniai turi vieną bendrą požymį: su jais galima kovoti. Ekspertai pritaria ir tai laiko bene vienintele širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemone. Gyvenimo būdo rizikos veiksnių mažinimas gali sulėtinti ar sustabdyti aterosklerozę. Tai sveika mityba, reguliari mankšta, nerūkymas. Šie gyvenimo būdo pokyčiai pristabdys aterosklerozę, mažins gyvybei pavojingų komplikacijų – miokardo infarkto ir insulto – riziką.
Neseniai buvo rastas ir kitas prevencijos būdas. Tai vitamino K2 papildai. Seniai buvo žinoma, kad vitamino K trūkumas sukelia arterijų kalkėjimą ir  kraujagyslės sienelės lygiųjų raumenų ląstelių žūtį. Kartu nekontroliuojamai gaminamas baltymas, kuris skatina kalcį kauptis arterijų sienelėje  ir formuotis aterosklerotinei plokštelei.
Vitamino K yra dvi formos – augalinė ir gyvulinė. Tyrimais įrodyta, kad tik iš gyvulinio maisto gaunamas vitaminas K2 apsaugo nuo širdies ligų, vidinės kraujagyslės sienelės plonėjimo, slopina aterosklerotinių plokštelių formavimąsi. Būtent remiantis šiais tyrimais sukurtas maisto papildas „MenaCardin7 complex“. Jame yra 22,5 mikrogramo vitamino K2 – tiek, kiek reikia sveikai širdžiai ir
kraujagyslėms.

MenaCardin 7 complex
Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė kraujagyslių liga, kai dėl besikaupiančių riebalų ir kalcio, susidaro aterosklerozinės plokštelės. Pažeistoje vietoje vystosi randinis audinys, aterosklerozinės plokštelės kietėja, išopėja, formuojasi trombas, kuris siaurina kraujagyslės spindį, sutrikdo kraujotaką, be to, gali virsti embolu ir nukeliauti į gyvybiškai svarbius organus bei sukelti pavojingų gyvybei komplikacijų.

„MenaCardin 7 complex“ sudėtyje yra vitamino K2, vitaminų  B6, B12, folio rūgšties, oktakosanolio, fitosterolių, magnio.

„MenaCardin 7 complex“ palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją, taip pat gali padėti, kai kalkėja kraujagyslės.

Vitaminas K2, kaip rodo moksliniai tyrimai,  aktyvina baltymą, slopinantį  kraujagyslių kalkėjimą, todėl saugo nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo.
Folio rūgštis ir B grupės vitaminai reikalingi kraujo ląstelėms  susidaryti bei jų funkcijai užtikrinti, taip pat mažina homocisteino, kuris yra aterosklerozės rizikos veiksnys, kiekį kraujyje.
Oktakosanolis ir fitosteroliai reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, mažina trombų susidarymo riziką.
Magnis atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, reguliuoja kraujo spaudimą, gerina periferinę kraujotaką.

„MenaCardin 7 complex“ yra maisto papildas. Gerti po 1 kapsulę 2 kartus per dieną. Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Geriausio efekto galima tikėtis pavartojus maisto papildo tris mėnesius. Tinka vartoti nuo 12 metų amžiaus.